1913 -1920

      1913 metais A. Stulginskis baigė mokslus Halės žemės ūkio institute ir grįžo į Lietuvą. Pradžioje pavyko įsidarbinti Trakų apskrities Alytaus rajoniniu agronomu. A.Stulginskis greitai prisijungė prie lietuviškos spaudos leidimo. 1914 metų sausį tapo laikraščio „Vienybė“ priedo „Viensėdis“, skirto ūkiniams reikalams redaktoriumi. Prasidėjus karui,A. Stulginskis nusprendžia nesitraukti į Rusijos gilumą, kaip buvo liepta imperijos pareigūnams, bet apsisprendžia likti Lietuvoje ir apsigyvena Vilniuje.

      Sunkiais karo metais Vilnių užlpūdo minios pabėgėlių, lietuviais pabėgėliais ėmė rūpintis Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti. Dalis draugijos traukėsi į rytus. Frontui artėjant, kiti, tarp jų ir Aleksandras Stulginskis liko Vilniuje. Draugija teikė humanitarinę pagalbą su bado grėsme susiduriantiems žmonėms, taip pat stengėsi ginti lietuvių reikalus šalį užėmus vokiečiams.

      1915 m. itin sudėtingomis karo sąlygomis Aleksandras Stulginskis suorganizavo liaudies mokytojų kursus, kuriems vadovavo iki 1919 metų. Apie 100 šios mokyklos abiturientų vėliau pasklido po Lietuvos kaimus ir miestelius, skleisdami lietuviško švietimo idėją.

      1917 metais Aleksandras Stulginskis dalyvavo lietuvių konferencijoje Vilniuje, buvo vienas iš 222 dalyvių. Šios konferencijos metu išrinktas į Lietuvos Tarybą. Taip prasidėjo būsimo prezidento politinė karjera.

      1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais šios institucijos nariais pasirašė nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo - Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Dirbo Lietuvos Tarybos Tremtinių ir belaisvių grąžinimo, skundų, Valstybės ūkio komisijose. 1917 m. rudenį dalyvavo įkuriant Lietuvos krikščionių demokratų partiją, tapo pirmuoju jos vadovu.

      1919 m. spalio viduryje tapo Tarybos Krikščionių demokratų frakcijos nariu. 1919 m. pabaigoje įsteigus katalikišką Lietuvos ūkininkų sąjungą, išrinktas jos pirmininku.

      1918 -1919 metais Aleksandras Stulginskis Mykolo Šleževičiaus kabinete ėjo ministro be portfelio, žemės ūkio ir valstybės turtų ministro pareigas.

      1920 metais tapo Seimo pirmininku.

Literatūra, šaltinis:

1. Eidintas, Alfonsas. Aleksandras Stulginskis ir jo epocha. Vilnius, 2014. p. 54 – 72.

2. Aleksandras Stulginskis, https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35532&p_k=1&p_t=168667&p_a=1745&p_kade_id=9 , lankytasi [2024.10.10]