Aleksandras Stulginskis gimė 1885 metais vasario 26 d. dvaro kumečių Marijonos ir Dominyko Stulginskių šeimoje Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje. Aleksandras buvo jauniausias – dvyliktas vaikas. Užaugo  dešimt vaikų: šeši broliai ir keturios seserys. Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, metus dirbo Kaltinėnų valsčiaus raštininko padėjėju.

      Lietuvoje tuo metu buvo vykdoma rusinimo politika, mokyklos valsčiuose veikė tik rusų kalba. Stulginskiai daraktoriaus nesamdė – jaunesniuosius vaikus mokė vyresnieji: „Poterių mane pradėjo mokyti gana anksti, kai ėjau šeštus metus. Toliau ėmė mudu su Kaziu mokyti skaityti iš įsigyto elementoriaus. Tai vykdavo žiemos metu, kada verpdamos seserys darbuodavosi namuose. Paprastai mudu su Kaziu susėsdavome vienas iš vienos pusės ratelio, kitas iš kitos, o sesuo tai vieno, tai kito skaitymą taisydavo. Pirmiausia mudu mokė sesuo Ona, o jai ištekėjus, mudviejų daraktore tapo sesuo Barbora.“

       Stulginskių šeima turėjo savo lietuvišką mokyklėlę. Svarbu, kad kiekvienas šeimos narys turėjo savo maldaknygę, nupirktą iš knygnešių.

        Septynmetis Aleksandras 1892 m. atiduodamas Kaltinėnų daraktorei, kuri nebuvo raštingesnė už seseris. Mokslas sekėsi, todėl tėvas vėliau leido į Kaltinėnų pradžios mokyklą, kur buvo mokoma tik rusiškai. Dėl dailios rašysenos Aleksandras metus dirbo be atlygio Kaltinėnų valsčiaus raštininko padėjėju.

         1900 m. mirė mama. Tėvas, nenorėjęs toliau ūkininkauti – savo užgyventą turtą išdalijo vaikams. Jauniausiajam sūnui Aleksandrui atiteko arklys. Jį pardavęs už 40 rublių – tuos pinigus nusprendė skirti savo mokslui Liepojos gimnazijoje. Netekęs motinos, penkiolikmetis Aleksandras kreipėsi į savo brolius Joną, Pranciškų, Povilą ir seserį Barborą, išvykusius į Ameriką uždarbiauti, prašydamas paramos tolesniems mokslams, pasižadėjęs tapti kunigu.

        Tuo  metu pažįstamas kunigas iš Kaltinėnų buvo iškeltas į Feliksbergą (Latvija),  Aleksandras ten apsigyveno ir  pradėjo mokytis lotynų kalbos, eiti zakristijono pareigas, patarnauti Mišioms,  kartais gaudavo paganyti karves. Taip kunigo Pranaševičiaus padedamas susiruošė stoti į Liepojos gimnazijos trečią klasę.

Literatūra:

1. Eidintas, Alfonsas. Aleksandras Stulginskis ir jo epocha. Vilnius, 2014. p. 36 – 37.

2. Stulginskis, Aleksandras. Atsiminimai. Čikaga, 1980. p. 42.